Europoje dirbančių lietuvių kunigų susitikimas Londone

Lietuviai kunigai tarnauja ne tik savo tėvynės parapijose, bet ir kituose kraštuose, kur gyvena mūsų tautiečiai. Jau tapo įprasta kartą metuose susirinkti Europoje dirbantiems kunigams, pasidalinti savo patirtimi, kylančiais iššūkiais, pasitarti ir pabendrauti. Šiais metais toks susitikimas vyko Londono lietuvių Šv. Kazimiero parapijoje. Tai vienintelė tokia parapija ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje, skirta aptarnauti lietuviškai kalbančius katalikus. Čia dirba du kunigai – klebonas Petras Tverijonas iš Telšių vyskupijos, Londone gyvenantis jau 24 metus ir vikaras iš Vilniaus – Petras Gucevičius. Jie aukoja šv. Mišias ne tik šioje, 1912 m. statytoje lietuvių bažnyčioje, bet ir lanko lietuvius kituose miestuose. Oficialiais duomenimis po Breksito Didžiojoje Britanijoje pasiliko apie 290 tūkstančių Lietuvos piliečių.
Tokiame susitikime pirmą kartą dalyvavo šiais metais pradėjęs eiti pareigas Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas. Svarbiausia susitikimo dalis buvo kunigų posėdžiai Šv. Kazimiero parapijos salėje. Kiekvienas susitikimo dalyvis pristatė sielovados padėtį ir jos pokyčius ten, kur patarnauja lietuviams.

Didžiojoje Britanijoje lietuvių šiek tiek mažėja. Be to brangstant pragyvenimui Londone dalis jų išsikelia į kitas vietoves, todėl Šv. Kazimiero bažnyčią lanko mažiau, negu prieš keletą metų. Dabar jau nėra didžiausia problema sutalpinti visus susirenkančius į sekmadienio pamaldas šioje nedidelėje bažnyčioje. Gerokai sumažėjo ir besiruošiančių Santuokos sakramentui, kurį dažniausiai švenčia Lietuvoje. Jei prieš 7–8 metus jų būdavo virš 200, tai dabar tik keliasdešimt. Šioje parapijoje ir toliau padeda didelis būrys savanorių, kasmet organizuojama šeimų šventė, piligriminės kelionės.
Daug lietuvių yra išvykę į Norvegiją. Kun. Ramūnas Norkus kartą per mėnesį iš Lietuvos vyksta į Oslą ir per savaitgalį įvairiose vietose aukoja ketverias šv. Mišias. Jose iš viso dalyvauja beveik tūkstantis lietuvių, yra pasiruošimo Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui grupės, susitinkama su vaikų tėvais. Kun. Saulius Stumbra vyksta į Bergeną, kur taip pat lietuviai renkasi pamaldoms, vyksta pasiruošimas sakramentams. Lietuviai čia dažnai gyvena išsisklaidę – tai apsunkina jų sielovadą.
Vokietijoje dirbantys kunigai Vidas Vaitiekūnas ir Virginijus Grigutis patarnauja ne tik lietuviams, bet dalį laiko skiria sielovadai vietinėse parapijose. Kun. V. Grigutis yra Hiutenfelde įsikūrusios lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas. Jau keliolika metų Dubline dirbantis kun. Egidijus Arnašius taip pat važiuoja į kitus Airijos miestus. Nuo 2016 m. ir šioje šalyje pradėjo mažėti į pamaldas ateinančių lietuvių katalikų, būna mažiau krikštų. Kai vaikai mokosi katalikiškose mokyklose, ten pasiruošia priimti ir sakramentus. Danijoje lietuvių gyvena ne taip daug, kun. Nerijus Vyšniauskas juos aplanko du kartus per metus. Sąlygos vykdyti sielovadą savo kalba čia palankios dar ir todėl, kad vietos vyskupas yra kilęs iš emigrantų.

Susitikime dalyvavęs kun. Juozas Deveikis šiuo metu gyvena Melburne, Australijoje. Jis taip pat reguliariai lanko Sidnėjaus ir Brisbeno lietuvių bendruomenes. Po II pasaulinio karo į šią šalį atvyko nemažai lietuvių, buvo ir kunigų. Šiuo metu lietuvių sielovadoje darbuojasi tik vienas kunigas, todėl jis atvyksta į Europos lietuvių sielovadininkų susitikimus. Įvairiose Europos šalyse patarnauja daugiau lietuvių kapelionų, tačiau ne visi galėjo atvykti į susitikime Londone dėl kitų įsipareigojimų ar sveikatos.
Kunigų susitikime buvo kalbėta apie besikeičiančią padėtį. Po pandemijos mažiau tikinčiųjų dalyvauja pamaldose, o užsienyje daug metų gyvenančių lietuvių vaikai vis silpniau moka savo tėvų kalba, jiems sunkiau įsitraukti į katechezės užsiėmimus. Klebonai bažnyčių, kuriose vyksta pamaldos lietuvių kalba, dažniausiai geranoriškai priima iš Lietuvos atvykstančius kunigus, bet kai kur, pvz., Airijoje yra ir priešingų tendencijų, nesupratimo, kodėl reikalingos pamaldos tautinėmis kalbomis.
Susirinkusieji kiekvieną vakarą aukojo šv. Mišias Šv. Kazimiero bažnyčioje. Parapijiečiai neprisiminė, kada joje meldėsi toks didelis būrys dvasininkų. Arkivysk. L. Virbalas per Mišių homilijas komentavo tomis dienomis skaitomą šv. Pauliaus Laišką kolosiečiams, išryškindamas apaštalo raginimą, kad turime gyventi Kristuje, būti įsišakniję jame ir visą savo gyvenimą bei apaštalavimą remti Kristumi, jo prisikėlimo galia.

Antrą susitikimo dieną kunigai aplankė Lietuvos Respublikos atstovybę Didžiojoje Britanijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu. Pokalbyje dvasiškiai pristatė savo darbą ir jo specifiką, ambasadorius supažindino su diplomatinio darbo šalyje, kurioje gyvena didžiulis skaičius Lietuvos piliečių savitumais, taip pat kalbėjo apie kitas šalis, kuriose atstovauja Lietuvos valstybę.

Visiems išskirtinis buvo apsilankymas Vestminsterio abatijoje, kurioje šimtmečiais vyksta svarbiausios anglikonų Bažnyčios pamaldos, karūnuojami Britanijos valdovai. Šioje prieš tūkstantmetį statytoje ir vėlesniais amžiais išplėstoje šventovėje palaidota daug karalių, jų šeimų narių, garsių poetų ir rašytojų, žymiausių Britanijos asmenybių. Abatija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Bendrai maldai kunigai stabtelėjo prie šv. Eduardo Išpažinėjo (mir. 1066 m.) sarkofago.
Lietuviai kunigai apsilankė Londono katalikų katedroje. Ji nėra labai sena. XVI a. Anglijai atsiskyrus nuo Katalikų Bažnyčios, popiežiaus autoritetui paklūstantys tikintieji buvo žiauriai persekiojami. Iš to laikmečio yra nemažai šventaisiais paskelbtų kankinių. Tik nuo 1829 m. katalikai galėjo vėl laisvai veikti, o 1910 m. Londone buvo pastatyta neobizantinio stiliaus katedra.
Kitas Europoje gyvenantiems lietuviams patarnaujančių kunigų susitikimas numatytas ateinančių metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje.