Vedamieji

2025 m. Katalikų Bažnyčioje yra švenčiami kaip Jubiliejiniai, Šventieji metai. Per šiuos metus piligrimai iš viso pasaulio atvyks į Romą tam, jog įžengtų pro Šventąsias duris ir pelnytų visuotinius atlaidus.2025 m. vasario 28 d. vakarą prasidės speciali Lietuvos piligrimystės Romoje jubiliejiniais metais programa, kuri truks iki kovo 4 d.Užsiregistravę į Lietuvos piligrimystę Romoje jubiliejiniais metais dalyviai galės žengti pro Didžiųjų Romos bazilikų Šventąsias duris drauge ir dalyvauti Šv. Mišiose jose bei dalyvauti lietuvių audiencijoje su popiežiumi Pranciškumi. Planuojama Lietuvos piligrimystės Romoje jubiliejiniais metais susitikimų programa: Vasario 28 d. (penktadienį) vakare Lietuvos jubiliejaus piligrimystės Romoje atidarymo Šv. Mišios Il Gesù bažnyčioje. Kovo 1 d. (šeštadienį) piligrimų procesija pro Šventąsias duris ir Šv. Mišios Šv. Jono bazilikoje Laterane. Kovo 2 d. (sekmadienį) piligrimų procesija pro Šventąsias duris ir Šv. Mišios Šv. Pauliaus už miesto sienų bazilikoje. Kovo 3 d. (pirmadienį) Lietuvos piligrimų audiencija su popiežiumi Pranciškumi ir piligrimų procesija pro Šventąsias duris ir Šv. Mišios Šv. Petro bazilikoje. Kovo 4 d. (antradienį) piligrimų procesija pro Šventąsias duris ir Šv. Mišios  Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Visa informacija: https://jubiliejus2025.katalikai.lt/

Popiežius Pranciškus apie maldą „Malda yra pirmoji vilties jėga. Meldžiatės ir viltis auga, juda pirmyn. Sakyčiau, kad malda atveria duris vilčiai. Viltis yra, bet savo malda atveriu duris“ (Bendroji audiencija, 2020 m. gegužės 20 d.).

Lietuvius iš viso pasaulio, atvykstančius į Olimpines žaidynes Paryžiuje, Prancūzijos lietuvių bendruomenė kviečia į lietuviškas šv. Mišias! Liepos 29 d. 12 val. Šv. Magdalenos bažnyčioje jas aukos kunigas Jacek Paszenda SDB. Nuo 11 val. bus galima prieiti išpažinties. Adresas: Place de la Madeleine, 75008 Paris(Metro: Madeleine, 8, 12, 14 linijos)

SVEIKA, MARIJA, MOTINA DIEVO, dangaus mums duota naujoji Ieva! Atmint mus teikis savo širdyje, Melsk už mus Dievą, – sveika, Marija! Šventa Mergele, pilna malonės, vienybę platink, sutaikink žmones, naikink rūstybę visų širdyje, suteik ramybę, – sveika, Marija!

Skirdami 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio dalį Užsienio lietuvių sielovados centrui, Jūs pasitarnausite ir savo artimiesiems. Norėdami tai padaryti turite užpildyti FR0512 formą. Įmonės pavadinimas: Užsienio lietuvių sielovados centras Įmonės kodas: 306302492 Adresas: S. Skapo g. 4, LT-01122 Vilnius Bankas: SEB Sąskaita: LT65 7044 0901 0818 7246

KRYŽIAU ŠVENTAS, visų medžių tu tik vienas pažiba, neišželdins girios brandžios kito tokio niekada! Saldus medi, vinys saldžios, keliama saldi našta. Kietas medi, lenk viršūnę, pumpurais minkštais žydėk, skaistų Sutvėrėjo kūną švelniai lapais glamonėk; ir dangaus kilniausią auką medžio širdimi apglėbk!

Mieli lietuviai, tegul šis laiškas pasiekia visus lietuvius – gyvenančius Tėvynėje ir pasklidusius po įvairias pasaulio šalis. Mus suvienija viena Lietuva, kurią branginame, mylime ir už kurią meldžiamės. Prasminga, kad Maldos už lietuvius pasaulyje diena susijusi su Šv. Kazimiero – Lietuvos Globėjo švente. Šiais metais minime 540 metų nuo jo mirties. Prieš keturis dešimtmečius Lietuvoje dėl okupantų suvaržymo kukliai paminėtas, bet užsienio lietuvių garsiai švęstas šventojo jubiliejus ugdė katalikišką sąmoningumą ir palaikė siekį išlaisvinti Tėvynę. Tai vėl mums primena, koks svarbus visų tautiečių aktyvumas ir vienybė, kad ir kur gyventume.

Per dykumą Dievas veda mus į laisvę Brangūs broliai ir seserys! Kai mūsų Dievas apsireiškia, jis skelbia laisvę: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Taip prasideda Mozei ant Sinajaus kalno duotas Dekalogas. Žmonės puikiai supranta, apie kokį egzodą Dievas kalba: vergovės patirtis vis dar įspausta jų kūne. Tauta dykumoje gauna Dešimt žodžių kaip kelią į laisvę. Mes juos vadiname „įsakymais“, pabrėždami stiprią meilę, kuria Dievas ugdo savo tautą. Tai iš tiesų galingas kvietimas į laisvę.

„Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2, 18). Nuo pat pradžių Dievas, kuris yra meilė, sukūrė žmogų bendrystei, įrašydamas į jo būtį santykių plotmę. Mūsų gyvenimo, formuojamo pagal Trejybės paveikslą, pašaukimas visapusiškai realizuojamas per draugystės ir tarpusavio meilės santykių dinamiką. Esame sukurti būti kartu, o ne vieni. Kaip tik todėl, kad šis bendrystės planas taip giliai įrašytas žmogaus širdyje, mus gąsdina apleistumo ir vienatvės patirtis, ji yra skausminga ir atrodo net nežmoniška. Ta patirtis dar labiau išryškėja išgyvenant trapumą, netikrumą ir nesaugumą, kurie dažnai atsiranda prasidėjus kokiai nors sunkiai ligai.